Kas sukėlė daugiau nei 300 nežinomos etiologijos ūminio hepatito atvejų daugiau nei 20 pasaulio šalių ir regionų? Naujausi tyrimai rodo, kad tai gali būti susiję su naujojo koronaviruso sukeltu superantigenu. Aukščiau pateiktos išvados buvo paskelbtos tarptautiniame autoritetingame akademiniame žurnale „The Lancet Gastroenterology & Hepatology“.
Minėti tyrimai parodė, kad vaikai, užsikrėtę naujuoju koronavirusu, gali sukelti viruso rezervuarų susidarymą organizme. Tiksliau, nuolatinis naujojo koronaviruso buvimas vaikų virškinimo trakte gali sukelti pakartotinį virusinių baltymų išsiskyrimą į žarnyno epitelio ląsteles, dėl ko suaktyvėja imuninė sistema. Šį pakartotinį imuninį aktyvavimą gali lemti naujojo koronaviruso smaigalio baltyme esantis superantigeno motyvas, kuris yra panašus į stafilokokinį enterotoksino B ir sukelia platų ir nespecifinį T ląstelių aktyvavimą. Šis superantigeno sukeltas imuninių ląstelių aktyvavimas buvo siejamas su daugiasisteminiu vaikų uždegiminiu sindromu (MIS-C).
Vadinamasis superantigenas (SAg) yra tam tikra medžiaga, kuri gali aktyvuoti daugybę T ląstelių klonų ir sukelti stiprų imuninį atsaką esant tik labai mažai koncentracijai (≤10-9 M). Daugiasisteminis uždegiminis sindromas vaikams pradėjo sulaukti didelio dėmesio jau 2020 m. balandžio mėn. Tuo metu pasaulis ką tik buvo įžengęs į naujosios karūnos pandemiją, ir daugelis šalių paeiliui pranešė apie „keistą vaikų ligą“, kuri buvo labai susijusi su naujosios karūnos viruso infekcija. Daugumai pacientų pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, bėrimas, vėmimas, patinę kaklo limfmazgiai, suskirdusios lūpos ir viduriavimas, panašūs į Kawasaki ligos, dar vadinamos Kawasaki tipo liga, simptomus. Daugiasisteminis uždegiminis sindromas vaikams dažniausiai pasireiškia praėjus 2–6 savaitėms po naujos karūnos infekcijos, o ligos pradžios amžius yra sutelktas tarp 3 ir 10 metų. Daugiasisteminis uždegiminis sindromas vaikams skiriasi nuo Kawasaki ligos, ir liga yra sunkesnė vaikams, kurių serologinis tyrimas dėl COVID-19 yra teigiamas.
Tyrėjai analizavo, kad neseniai vaikams pasireiškus ūminiu nežinomos kilmės hepatitu, jie galėjo pirmiausia užsikrėsti naujuoju koronavirusu, o adenovirusu vaikai užsikrėtė po to, kai viruso rezervuaras atsirado žarnyne.
Tyrėjai praneša apie panašią situaciją eksperimentuose su pelėmis: adenoviruso infekcija sukelia stafilokokinio enterotoksino B sukeltą toksinį šoką, dėl kurio pelės patiria kepenų nepakankamumą ir mirtį. Remiantis dabartine situacija, rekomenduojama nuolat stebėti COVID-19 lygį vaikų, sergančių ūminiu hepatitu, išmatose. Jei aptinkama SARS-CoV-2 superantigeno sukeltos imuninės aktyvacijos įrodymų, vaikams, sergantiems sunkiu ūminiu hepatitu, reikėtų apsvarstyti imunomoduliacinį gydymą.
Įrašo laikas: 2022 m. gegužės 21 d.